- suvyrėti
- 1 suvyrė́ti intr. 1. tapti vyru, suvyriškėti: Vaikinas jau suvyrė́jęs NdŽ. Mažilelis, pamplelis buvo, i gana, pasku suvyrė́jo, kaip įdrūktėjo End. Kaip suvyrė́[ja] – anims tiek i berūpa Vž. 2. Kš įgauti vyriškų bruožų, ypatybių: Netinka moteriai per daug suvyrėti, pasidaryti kazoku Kn. Taigi suvyrėjusi moteris yra nukrypimas nuo paskirties idealo A.Sm. \ vyrėti; įvyrėti; suvyrėti
Dictionary of the Lithuanian Language.